- Taisyklės nustato triukšmo prevencijos Vilniaus miesto viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką.
- Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio
II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
4. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
5. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.
6. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.
7. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.
8. Triukšmas pagal kilmę yra:
8.1. gamybinis-komercinis – įmonių technologinių įrenginių, pastatų inžinerinių įrengimų keliamas triukšmas bei triukšmas, atsirandantis iš pastatų aptarnavimo veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginiai, mėsmalės, šilumos punktai, transformatorinės, prekių pakrovimo-iškrovimo darbai ir panašiai);
8.2. transporto – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas. Šiai grupei nepriskiriamas aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas;
8.3. statybų – statybų metu keliamas triukšmas nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas);
8.4. laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais;
8.5. buitinis triukšmas – gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis
į kaimyninius butus bei viešąsias vietas.
į kaimyninius butus bei viešąsias vietas.
9. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.
10. Viešoji vieta – tai gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai bei kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.
11. Diena – laikas nuo 6.00 val. iki 18.00 val.
12. Vakaras – laikas nuo 18.00 iki 22.00 val.
13. Naktis – laikas nuo 22.00 iki 6.00 val.
III. TRIUKŠMO PREVENCIJA IR MAŽINIMO PRIEMONĖS
14. Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą bei jo poveikį žmonių sveikatai.
15. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) kartu
su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai:
su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai:
15.1. suderinusios su Susisiekimo ministerija nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą;
15.2. apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą;
15.3. taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.
16. Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai).
17. Savivaldybės taryba gali 50 m atstumu aplink tyliųjų viešųjų zonų triukšmo šaltinį nustatyti žemesnį leidžiamą triukšmo lygį negu yra nustatytas triukšmo lygis tyliojoje viešojoje zonoje, jei ji pripažįsta, kad tyliųjų viešųjų zonų atskiros vietos dėl jose esančių triukšmo šaltinių kelia pavojų žmonių sveikatai.
18. Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
19. Garsinės informacijos ir signalizacijos savininkai privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų viešosios rimties.
IV. TRIUKŠMO šaltinio valdytojo teisės ir pareigos
20. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių
ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
21. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios raštu pateikti Savivaldybės administracijai pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:
21.1. informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą;
21.2. planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą;
21.3. triukšmo mažinimo priemonės.
22. Nepateikus taisyklių 21 punkte nurodytos informacijos, darbai negali būti pradėti,
o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
23. Savivaldybės administracija triukšmo šaltinio valdytojui atsakymą pateikia įstatymų nustatyta tvarka bei atlieka taisyklių 24 punkte nurodytus veiksmus.
V. TRIUKŠMO prevencija ribojANT veiklĄ
24. Įgaliotas Savivaldybės administracijos struktūrinis dalinys ar darbuotojas, gavęs informaciją apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse
ir su tuo susijusių triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones:
ir su tuo susijusių triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones:
24.1. kaupia gautą informaciją, ją sistemina, analizuoja;
24.2. triukšmo šaltinių valdytojams siūlo pašalinti nustatytus trūkumus, pateikti papildomą informaciją;
24.3. kontroliuoja, kaip įgyvendinamos nurodytos triukšmo mažinimo priemonės;
24.4. apie galimus pažeidimus informuoja Vilniaus apskrities viršininko administraciją
ir Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus m. VPK), kad būtų įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės.
ir Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus m. VPK), kad būtų įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės.
25. Viešosiose vietose renginiai gali būti organizuojami dienos ir vakaro metu, išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ar kitus miesto ir valstybinius renginius. Jei išvardyti renginiai vyks naktį, jų laikas nustatomas atskiru Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Uždarose patalpose renginių laikas neribojamas, išskyrus nepilnamečiams skirtus renginius.
26. Teikiant paslaugas ar vykdant prekybą viešosiose vietose draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius, kuriems yra išduotas pažymėjimas „Dėl suderintos susirinkimo (renginio) vietos, laiko ir formos“.
27. Taisyklių 26 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai ar reklamai, jei patalpose įrengti langai ir durys yra uždaryti,
o garsas nesklinda į išorinę aplinką. Tuo atveju, kai naudojami varpai ir (ar) kita garsinė įranga, reikalinga religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms atlikti kulto pastatuose ir aplink juos, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės netaikomos.
o garsas nesklinda į išorinę aplinką. Tuo atveju, kai naudojami varpai ir (ar) kita garsinė įranga, reikalinga religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms atlikti kulto pastatuose ir aplink juos, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės netaikomos.
2010 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1743 redakcija
28. Valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22.00 iki 7.00 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22.00 val. iki 9.00 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šis reikalavimas netaikomas Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytose verslo, gamybos ir pramonės teritorijose.
29. Neuždarose patalpose ir atvirose teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dienos ir vakaro metu. Naktį jie gali veikti tik tuo atveju, jei nėra grojama muzika,
o naudojami žaidimų, cirko ir kiti atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo.
o naudojami žaidimų, cirko ir kiti atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo.
30. Bet koks asmuo, veikiantis ar vykdantis ūkinę veiklą triukšmo prevencijos zonose, turi teisę pateikti Savivaldybės administracijai motyvuotą pareiškimą dėl triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.
31. Draudžiama:
31.1. naudoti civilines pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose bei ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus švenčių dienomis, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
31.2. naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 20.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienomis, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
31.3. tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę;
31.4. rengti šventes, ceremonijas ir kitus renginius Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose draudžiamose vietose ir draudžiamu laiku;
31.5. naudoti triukšmą keliančius rankinius, mechaninius (motorinius) prietaisus Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose ir nustatytu laiku.
32. Mokyklose, neatsižvelgiant į jų steigėją, turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos.
33. Planavimo organizatoriai, užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo atsižvelgti į galimą triukšmo lygį ir užtikrinti, kad vykdant veiklą nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.
34. Statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, juos rekonstruojant, eksploatuojant turi būti parinkti geriausi statybos (rekonstrukcijos) būdai, numatytos priemonės triukšmo lygiams mažinti ir šios priemonės įgyvendinamos.
vi. Triukšmo kontrolė
35. Taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Savivaldybės administracija ir Vilniaus m. VPK.
36. Savivaldybės administracija, išduodama leidimą statyti, privalo reikalauti, kad užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.
37. Savivaldybės administracija privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką.
38. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo įvykdyti Savivaldybės administracijos nurodymus ar reikalavimus.
39. Gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie statybų keliamą triukšmą:
39.1. šią informaciją gavęs viešojo administravimo subjektas ją persiunčia Vilniaus apskrities viršininko administracijai;
39.2. Savivaldybės administracija informuoja Vilniaus m. VPK apie galimą Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, jei statybos, remonto, montavimo darbai gyvenamojoje vietovėje atliekami, tačiau Savivaldybės administracija ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios nebuvo gavusi informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones;
39.3. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, reikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
39.4. jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas, nurodytas taisyklių 39.3 punkte, nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo;
39.5. jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija dar kartą inicijuoja administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas.
40. Gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie gamybinį-komercinį triukšmą:
40.1. šią informaciją gavęs viešojo administravimo subjektas ją persiunčia Vilniaus visuomenės sveikatos centrui;
40.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareikalauja, kad triukšmo šaltinio valdytojas taikytų triukšmo mažinimo priemones ir kontroliuoja, kaip šios priemonės įgyvendinamos;
40.3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, taikytas triukšmo mažinimo priemones ir jų vykdymą nusiunčia Vilniaus miesto savivaldybės administracijai;
40.4. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
40.5. jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas, nurodytas taisyklių 40.4 punkte, nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo;
40.6. jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones;
40.7. triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant Savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, Savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei pradedamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas.
41. Gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio ar buitinį triukšmą šią informaciją gavęs viešojo administravimo subjektas ją persiunčia Vilniaus m. VPK.
42. Vilniaus m. VPK nedelsiant raštu informuoja Savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) triukšmu.
43. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie pažeidimus dėl laisvalaikio veiklos sukelto triukšmo:
43.1. pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką bei nustato reikalavimo įvykdymo terminą;
43.2. jei per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimas, nurodytas taisyklių 43.1 punkte, nėra įvykdomas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir taisyklių pažeidimo;
43.3. jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją, kad, atsižvelgdama į jos išvadas, laikinai apribotų triukšmo šaltinio veiklą arba taikytų kitas triukšmo mažinimo priemones;
43.4. triukšmo šaltinio valdytojui nevykdant Savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, Savivaldybės administracija kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, būtų ginamas viešasis interesas bei inicijuojamas triukšmo šaltinio valdytojo veiklos tyrimas.
44. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie eisenų, ceremonijų ir kitų renginių, kuriems nustatyta tvarka buvo išduotas pažymėjimas „Dėl suderintos susirinkimo (renginio) vietos, laiko ir formos“, metu sukeltą triukšmą ir tuo pagrindu nustatytus pažeidimus:
44.1. kaupia gautą informaciją, ją sistemina, analizuoja;
44.2. nagrinėdama renginių organizatorių prašymus atsižvelgia į gautą informaciją apie pažeidimus ir sprendžia klausimą dėl pažymėjimo neišdavimo konkrečiam renginių organizatoriui.
45. Gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamą triukšmą:
45.1. viešojo administravimo subjektas šią informaciją persiunčia Vilniaus visuomenės sveikatos centrui;
45.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras apie transporto keliamo triukšmo nustatytus pažeidimus informuoja Savivaldybės administraciją;
45.3. Savivaldybės administracija, gavusi taisyklių 45.2 punkte nurodytą informaciją, vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, imasi priemonių, kad nustatytoje teritorijoje būtų laikinai apribotas arba uždraustas transporto priemonių eismas;
45.4. jei sumažinti transporto eismo keliamą triukšmą galima tik įgyvendinant ilgalaikes triukšmo prevencijos ir mažinimo programas, Savivaldybės administracija inicijuoja šių programų parengimą ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.
VII. TRIUKŠMO ŠALTINIO VALDYTOJO ATSAKOMYBĖ
46. Triukšmo šaltinių valdytojai, pažeidę įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, ir šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
47. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo per nustatytą terminą įvykdyti Savivaldybės administracijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ar kito viešojo administravimo subjekto nustatytus reikalavimus. Jeigu reikalavimai per nustatytą terminą neįvykdomi, triukšmo šaltinio valdytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
48. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai, privalo
ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
